Alerginio rinito gydymą atlieka ilgametę praktiką turintis alergologas, todėl dėl diagnozės ir gydymo būtinai kreipkitės į gydymo įstaigą pas gydytoją-specialistą.
Alerginio rinito gydymas visuomet individualiai pritaikomas pagal konkretaus paciento ligos sunkumą ir simptomų derinį. Išskiriami šie bendruosius alerginių kvėpavimo takų ligų gydymo ir profilaktikos principai: paciento mokymas, alergeno pašalinimas, medikamentinis gydymas, alergenų specifinė imunoterapija (Bousquet ir kt., 2001).
Šiais laikais alerginio rinito medikamentinis gydymas sudarytas iš trumpai ar ilgesnį laiką veikiančių simptomus šalinančių ir ar juos lengvinančių vaistų. Jis visuomet rekomenduojamas kartu su paciento aplinkos sąlygų reguliavimu, t. y. alerginę ligą sukeliančio alergeno pašalinimu. Farmakologinio gydymo galimybės priklauso nuo alerginio rinito simptomų ir apima (be kita ko) antihistamininius vaistus, gliukokortikoidus ir antileukotrienus.
Vienu iš svarbiausių imuninės reakcijos mediatorių laikomas histaminas, todėl medikamentinis gydymas dažniausiai orientuojamas į histamino poveikio slopinimą. Antihistamininiai preparatai, dažniausiai nereceptiniai, yra plačiausiai gyventojų vartojami vaistai alerginiam rinitui gydyti. Gydymasis antihistamininiais vaistais paprastai pradedamas nuo geriamųjų preparatų. Dažnai tokį gydymą inicijuoja pats pacientas, nes daugybė šių vaistų prieinama be receptų. Dėl santykinai greitos veikimo pradžios antihistamininiai vaistai gali būti vartojami esant konkrečiam poreikiui. Šio tipo vaistai gali būti skiriami ir kaip nosies purškalai, bet mažiau priimtini pacientams dėl kartaus skonio (Lee, Pickard, 2007). Preparatų poveikis simptomams, ypač nosies užgulimui, vis dėlto nedidelis (Benninger, 2010; kt.).
Antihistamininiai vaistai gali būti derinami su geriamaisiais dekongestantais – tada oro srauto įkvėpimas per nosį reikšmingai pagerėja (Corren ir kt., 1998; Nathanas ir kt., 2006). Praktika rodo, kad antihistamininiu gydymu ne visuomet pavyksta suteikti pacientui tinkamą pagalbą, tuomet gali tekti rinktis kitus vaistus (kortikosteroidus ir kt.) ar gydymo būdus.
Gliukokortikoidai yra efektyviausia sezoninio alerginio rinito farmakoterapija, tačiau jų bendras veiksmingumas vidutinis (Bende ir kt., 2002; Benninger ir kt., 2010). Nors klinikinis poveikis susiformuoja per parą, maksimalaus efekto esant daugiamečiam rinitui gali nepavykti pasiekti ir per kelias savaites (Bende ir kt., 2002). Kol kas nėra pakankamai duomenų apie įvairių nosies gliukokortikoidų veiksmingumą ir pranašumą, palyginant su antihistamininiais vaistais, gydant nuolatinį alerginį rinitą (Benninger ir kt., 2010). Į nosį vartojami gliukokortikoidai akių alergijos simptomus mažina taip pat veiksmingai kaip ir geriamieji antihistamininiai vaistai.
Leukotrienų receptorių antagonistų įtaka alerginio rinito simptomams yra panaši arba šiek tiek mažesnė negu geriamųjų antihistamininių vaistų. Be to, kai kurie atsitiktinės atrankos tyrimai parodė, kad, prie leukotrienų receptorių antagonistų pridėjus antihistaminų, gaunamas didesnis poveikis. Kita vertus, nėra nustatyta reikšmingos leukotrienų receptorių antagonistų derinimo su nosies gliukokortikoidais naudos (Rodrigo, Yañez, 2006; Carr ir kt., 2012).
Alergenų imunoterapijos tikslas – atkurti normalią organizmo reakciją į alergeną. Supaprastintai alergenų specifinė imunoterapija aiškinama skiepų veikimo principu. Pacientui, kuriam paskiriama alergenų specifinė imunoterapija, palaipsniui didinama nustatyto dirgiklio – alergeno – dozė. Taip organizmas pripratinamas prie tam tikro alergeno, o imuninė sistema nustoja gaminti specifinius antikūnus. Po tokio gydymo organizmas ima toleruoti alergeną, sumažėja alerginės ligos simptomų, stabdoma astmos išsivystymo rizika (Zuberbier ir kt., 2010).
Literatūra:
Bende, M., Carrillo, T., Vona, I., da Castel-Branco, M. G., Arheden, L. (2002). A randomized comparison of the effects of budesonide and mometasone furoate aqueous nasal sprays on nasal peak flow rate and symptoms in perennial allergic rhinitis. Annals of Allergy, Asthma & Immunology 88, 617–623.
Benninger, M., Farrar, J. R., Blaiss, M., et al. (2010). Evaluating approved medications to treat allergic rhinitis in the United States: an evidence-based review of efficacy for nasal symptoms by class. Annals of Allergy, Asthma & Immunology, 104, 13–29.
Bousquet, J., Van Cauwenberge, P., Khaltaev, N., Aria Workshop Group, World Health Oraganization (2001). Allergic Rhinitis and its Impact on Asthma. Journal of Allergy and Clinical Immunology, 108 (Suppl 5), 147–334.
Carr, W., Bernstein, J., Lieberman, P., et al. (2012). A novel intranasal therapy of azelastine with fluticasone for the treatment of allergic rhinitis. Journal of Allergy and Clinical Immunology, 129, 1282–1289.
Corren, J., Harris, A. G., Aaronson, D., et al. (1998). Efficacy and safety of loratadine plus pseudoephedrine in patients with seasonal allergic rhinitis and mild asthma. Journal of Allergy and Clinical Immunology, 100, 781–788.
Lee, T. A., Pickard, A. S. (2007). Meta-analysis of azelastine nasal spray for the treatment of allergic rhinitis. Pharmacotherapy, 27, 852–859.
Nathan, R. A., Finn, A. F . Jr., LaForce, C., et al. (2006). Comparison of cetirizine-pseudoephedrine and placebo in patients with seasonal allergic rhinitis and concomitant mild-to-moderate asthma: randomized, double-blind study. Ann Allergy Asthma Immunol, 97, 389–396.
Rodrigo, G. J., Yañez, A. (2006). The role of antileukotriene therapy in seasonal allergic rhinitis: a systematic review of randomized trials. Annals of Allergy, Asthma & Immunology, 96, 779–786.
Zuberbier, T., Bachert, C., Bousquet, J., Passalacqua, G., Walter Canonica, G., Merk H., Worm, M., Wahn, U., Bousquet, J. (2010). GA²LEN/EAACI pocket guide for allergenspecific immunotherapy for allergic rhinitis and asthma. Allergy, 65 (12), 1525–1530.