TYRIMAI

Mes atliekame atmosferos biologinės kilmės aerozolių spektro kaitos erdvėje ir laike vertinimą, modeliavimą bei informuojame visuomenę apie aplinkos oro alergeninį potencialą, simptomų raišką.

Galime atlikti ir patalpų oro užterštumo alergenais vertinimą.

Projektai, kuriuos esame įgyvendinę:

Genetinio imlumo sunkiam alerginiam rinitui tyrimas (VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-069 GSSAR)  – analizuojant sąveikos alergenas-žmogus principus ir šios sąveikos pokyčius, kylančius dėl mutacijų žmogaus genome, atlikome didelės apimties klinikinių mėginių genotipavimą, sekvenavimą. Panaudoję cheminius-molekulinius-biologinius įrankius, atskleidėme mokslui svarbių žinių. Identifikavome originalius žymenis, kuriuos galima būtų panaudoti aiškinantis sunkią žmonių alerginio rinito formą ir vaistų taikinius bei chemines medžiagas potencialiai tinkamas antialerginių vaistų sintezei.

Straipsniai

Šaulienė, I., Greičiuvienė, J., Šukienė, L., Juškevičiūtė, N., Benner, C., Zinkevičienė, A., Ripatti S., Donner K.,& Kainov, D. (2015). Genetic Loci Associated with Allergic Sensitization in Lithuanians. PloS one, 10(7), e0134188.

Šaulienė, I., Kainov, D., Šukienė, L., & Greičiuvienė, J. (2013). Genetic susceptibility for allergic rhinitis in Lithuania. Allergo Journal, 22(7), 486-486.

Šaulienė, I., Šukienė, L., Kainov, D., & Greičiuvienė, J. (2016). The impact of pollen load on quality of life: a questionnaire-based study in Lithuania. Aerobiologia, 32(2), 157-170.

Tvarus Ambrosia artemisiifolia gausos valdymas Europoje (FA1203 SMARTER) yra ambrozijų valdymui skirtas tarpdisciplininis tinklas, apjungiantis įvairius ekspertus: sveikatos apsaugos specialistus, aerobiologus, ekologus, ekonomistus, atmosferos ir žemės ūkio modeliuotojus. Daugiau kaip 120 dalyvių iš 33 šalių dalyvauja SMARTER veikloje.

Straipsniai

Sikoparija, B., Skjøth, C. A., Celenk, S., Testoni, C., Abramidze, T., Kübler, K. A., … & Damialis, A. (2017). Spatial and temporal variations in airborne Ambrosia pollen in Europe. Aerobiologia, 33(2), 181-189.

Health Impacts of airborne Allergen Information Network (HIALINE). Įgyvendintas prof. dr. J. Buters (ZAUM – Alergijų ir aplinkos centras, Miunchenas) vadovaujant 13 partnerių iš 11 šalių. Visose tyrimų vietose Europoje buvo nustatyta, kad alergenų kiekis yra stipriai susijęs su žiedadulkių kiekiu, o tai rodo, kad žiedadulkės yra pagrindinis, jeigu ne vienintelis, analizuotų alergenų šaltinis. Tačiau tuo pačiu parodyta, kad žiedadulkės vienomis dienomis išskiria didesnį alergenų kiekį (aukštesnis alergeniškumo potencialas), negu kitomis.

Straipsniai

Buters JTM, Weichenmeier I, Ochs S, Pusch G, Kreyling W, Boere AJ, Schober W, Behrendt H. The allergen Bet v 1 in fractions of ambient air deviates from birch pollen counts. Allergy 2010; 65:850-858.

Buters, J. T., Thibaudon, M., Smith, M., Kennedy, R., Rantio-Lehtimäki, A., Albertini, R., … & Antunes, C. M. (2012). Release of Bet v 1 from birch pollen from 5 European countries. Results from the HIALINE study. Atmospheric Environment, 55, 496-505.

Buters, J., Prank, M., Sofiev, M., Pusch, G., Albertini, R., Annesi-Maesano, I., … & Celenk, S. (2015). Variation of the group 5 grass pollen allergen content of airborne pollen in relation to geographic location and time in season. Journal of Allergy and Clinical Immunology, 136(1), 87-95.

Galan, C., Antunes, C., Brandao, R., Torres, C., Garcia‐Mozo, H., Caeiro, E., … & Berger, U. (2013). Airborne olive pollen counts are not representative of exposure to the major olive allergen Ole e 1. Allergy, 68(6), 809-812.

Alerginių žiedadulkių formavimosi, išskyrimo, paskirstymo ir poveikio sveikatai įvertinimas Europoje (EUPOL) leido suorganizuoti multidisciplininį forumą, kuris (i) atlieka esamos informacijos kritinę apžvalgą apie Europos alergeninių žiedadulkių duomenų reprezentatyvumą vertinimo ir prognozavimo sistemoms; (ii) identifikuoja turimų žinių nepakankamumo erdves; (iii) padeda koordinuoti tolimesnius tyrimus; (iv) skatina dialogą su vartotojais.

LEK 15/2010 Ambrozijų paplitimas ir invazijos galimybės Lietuvoje bei žiedadulkių sklaida ore. Per pastaruosius 10 metų padažnėjo atvejų, kai oro masės pasiekia Lietuvą atslinkdamos iš teritorijų, kuriose ambrozijos natūralizavosi ir suformavo gausius sąžalynus. Tai leidžia prognozuoti didėjantį dienų, kai ore fiksuojami Lietuvai nebūdingi ambrozijos žiedadulkių kiekiai, skaičių ateityje. Žiedadulkių kilmės analizė atskleidė du potencialius nevietinės ambrozijos žiedadulkių šaltinius Lietuvai. Kai tolimosioms pernašoms susidaro palankios sąlygos žiedadulkės mūsų šalį pasiekia iš šių teritorijų: Ukrainos ir Panonijos/Karpatų baseino.

Įvertinus Europos patirtį ir realią situaciją Lietuvoje nustatyta, kad šiuo metu pagrindinė grėsmė dėl kietinės ambrozijos yra žiedadulkių poveikis žmonių sveikatai. Lietuvoje išaugintų kietinių ambrozijų biometriniai rodikliai ir grėsmių, susijusių su ambrozijų plitimu į Lietuvą, analizė parodė, kad kukurūzų pasėlių (ypač iš atvežtinių sėklų) plėtra Lietuvoje gali iššaukti ambrozijų introdukciją, o besikeičiančios klimato sąlygos leis sukurti tvarią populiaciją.

Straipsniai

Šaulienė Ingrida, Veriankaitė Laura. Analysis of High Allergenicity Airborne Pollen Dispersion: Common Ragweed Study Case in Lithuania // Annals of agricultural and Environmental Medicine. Lublin: Publisher Institute of Agricultural Medicine. ISSN 1232-1966. 2012, vol.19, no.3, p. 415-419.

Šaulienė Ingrida, Veriankaitė Laura, Šaulys Audrius. Biometrical Assessment of Ragweed (Ambrosia artemisiifolia L.) // Žemdirbystė=Agriculture. ISSN 1392-3196. 2012, vol.99, Nr.3, p. 319-326

Šaulienė Ingrida; Gudžinskas Zigmantas; Veriankaitė Laura; Malciūtė Aurelija; Leščiauskienė, Vitalija. Distribution of Ambrosia Plants and Airborne Pollen in Lithuania // International Journal of Food, Agriculture & Environment. ISSN 1459-0255. 2011, 9 (2), p. 547-550.

Šaulienė Ingrida [et al.] Kietinė ambrozija Lietuvoje (biologija, ekologija, poveikis): metodinė priemonė. 2011. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. 633 Ki-59

Nacionalinių aerobiologinių mokslinių tyrimų infrastruktūra (AEROINFRA). Trijų mokslo institucijų (Šiaulių universiteto, Vilniaus universiteto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro) ir vieno ūkio subjekto (Alergologijos klinikos) tikslas sujungti jėgas, siekiant sukurti nacionalinę tinklinę aerobiologinių mokslinių tyrimų infrastruktūrą (AEROINFRA). Ši infrastruktūra užtikrins terpę vedančiųjų mokslininkų konsolidacijai kompleksiškai spręsti biologinės kilmės aerozolio keliamas disfunkcijas globalios kaitos sąlygomis ir panaudoti infrastruktūros potencialą taikomojo pobūdžio tyrimams, kuriantiems pridėtinę vertę, bei atverti perspektyvą bendradarbiauti su užsienio partneriais.