PROGNOZĖ

Prognozuojami permainingi orai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių nedidelę žiedadulkių koncentraciją ore. Žydinčių augalų aplinkoje žiedadulkių kiekis gali būti reikšmingai didesnis. Žiedadulkių alergenams jautrūs asmenys turėtų sutrumpinti buvimo nešienautose teritorijose laiką. Ore nedideliais kiekiais aptinkame žolių, gysločio, dilgėlių, balandų žiedadulkių. Kiečiai gausiai žydi visoje Lietuvoje ir sukuria pagrindinį alergeninių žiedadulkių krūvį. Galimos kryžminės reakcijos su salierais, morkomis, bananais, saulėgrąžomis ar prieskoniniais augalais (raudonėliai, bazilikai, peletrūnai, muskato riešutai, saldieji pipirai ir kt.). Kai kurie alergenai praranda savybes pakaitinus maistui naudojamus produktus iki 45 °C.

Mikroskopinių grybų alergenų įjautrinami asmenys gali pajusti alergijos simptomų lankydamiesi pajūryje. Čia matome mikroskopinių grybų sporų augimą. Jų koncentracija kritulių metu mažėja, tačiau saulėtomis valandomis po lietaus vėl sugrįžta į aukštą lygį.

2021-08-06

Stebėkite savo sveikatą naudodami PASYFO programėlę (Android ar iOS).

BENDROJI INFORMACIJA

Svarbus išorinis aeroalergenas, jautriems asmenims sukeliantis alerginio rinito požymius, yra oru plintančios žiedadulkės. Tai augalo dalis, kurios pirminė paskirtis – padėti augalams plisti ir įsitvirtinti žemės paviršiuje. Žiedadulkės yra vyriškasis augalų lytinio dauginimosi pradas, gamtoje nešantis rūšies genetinę informaciją. Žiedadulkės žinomos kaip sveikatą stiprinanti priemonė, o iš jų pagaminti preparatai ir dabar naudojami žmogaus mityboje ir medicinoje. Ilgą laiką žiedadulkės buvo siejamos tik su sveikatos stiprinimu, tačiau tobulėjant medicinai ir gilinantis į alerginių ligų eigą pastebėta, kad šios augalų dalelės gali turėti ir neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Tai susiję su žiedadulkėse esančių baltymų struktūra ir netipiška žmogaus organizmo reakcija į įvairius žiedadulkėse esančius baltymus. Kai kurios žiedadulkės yra alerginio rinito priežastis.

Lietuvoje alergines reakcijas gali sukelti beržo (Betula), kiečio (Artemisia), lazdyno (Corylus), alksnio (Alnus), skroblo (Carpinus), uosio (Fraxinus), ąžuolo (Quercus), gluosnio (Salix), ambrozijos (Ambrosia) genčių ir miglinių (Poaceae), kiparisinių (Cupresaceae) šeimų oru sklindančios žiedadulkės. Mūsų šalyje žmonės dažniausiai jaučia negalavimus vegetacijos metu kontaktuodami su beržų, kiečių, miglinių augalų žiedadulkėmis. Negalavimų pobūdis ir stiprumas dažnai priklauso nuo alergenų kiekio žiedadulkėse. Plačiau skaitykite čia. 

Lietuvoje žiedadulkių kiekis ore nuolatos stebimas Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos aerobiologų. Tyrimo stotys aprūpintos specializuotomis naujausiomis žiedadulkių gaudyklėmis. Tyrimo metodai standartizuoti pagal Tarptautinės Aerobiologų Asociacijos nustatytus reikalavimus. Žiedadulkių kiekis ore analizuojamas mokslo ir oro alergeninės situacijos pateikimo tikslais. Prognozės teikiamos pasitelkiant SILAM, MACC ir kitus modelius.