MŪSŲ PASLAUGOS
Atliekame atmosferos biologinės kilmės aerozolių spektro kaitos erdvėje ir laike vertinimą, modeliavimą bei informuojame visuomenę apie aplinkos oro alergeninį potencialą, simptomų raišką. Galime atlikti ir patalpų oro užterštumo alergenais vertinimą.
VYKDOMI PROJEKTAI, TYRIMAI
HORIZON-CL6-2021-GOVERNANCE-01-16 projektas „Dirbtinio intelekto papildyta ekosistema, skirta žemės stebėjimo duomenims pasiekti su išplėstinės realybės naudotojo sąsajomis paslaugoms ir duomenų naudojimui“ arba EO4EU yra Europos Komisijos finansuojamas inovacijų projektas. Projekto įgyvendinimo metu bus sukurta EO4EU platforma, kuri palengvins prieigą prie Žemės stebėjimo duomenų ir jų naudojimą aplinkosaugos, valdžios ir verslo subjektų veiklai reikalingoms prognozėms ir kitoms operacijoms. Projektą “EO4EU” sudaro 16 konsorciumo partnerių iš 11 šalių. Visą partnerių sąrašą rasite čia.
EO4EU platformą bus galima rasti adresu www.eo4eu.eu. Ši platforma sujungs jau veikiančius pagrindinius Žemės stebėjimų duomenų šaltinius, tokius kaip DestinE, GEOSS, INSPIRE, Copernicus, Galileo ir kt. Pasiūlys priemonių bei paslaugų, padėsiančių naudotojams surasti juos dominančius duomenis ir jais naudotis. PASYFO komanda prisijungė prie projekto įgyvendinimo ir planuoja išplėsti programėlės veikimo teritoriją. Taip pat praturtinti PASYFO tinklalapį naujais, nuo žiedadulkių sukeliamos alergijos kenčiantiems asmenims, svarbiais duomenimis, prognozėmis ir savalaike informacija.
EO4EU projekto pristatymą galite rasti čia.
Galite būti vieni pirmųjų, kurie naudosis Žemės matavimo duomenų platforma. Registruokitės ir naudokitės EO4EU platforma. Registracija vyksta iki 2023 m. kovo 30 d. Registruokitės.
Automatinis žiedadulkių nustatymo tinklas (AutoPollen), EUMETNET programa. Programa yra skirta pirmą kartą Europoje standartizuoti oro žiedadulkių matavimus, atliekamus automatiniais prietaisais. „AutoPollen“ yra pirmoji programa, kurios tikslas – sukurti automatinį žiedadulkių stebėjimo tinklą Europoje. Tinklas apims visus informacijos apie alergenines žiedadulkes etapus: nuo matavimų iki informacijos perteikimo vartotojui.
ĮGYVENDINTI PROJEKTAI, MOKSLO TYRIMAI
Sinerginio alergeninių žiedadulkių ir oro kokybės poveikio asmens sveikatai tyrimas (LORI), sutarties Nr. S-MIP-19-53. Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMT). Projektas grindžiamas „švaraus“ oro idėja, ieškant atsakymų ar Lietuvoje vegetacijos sezono metu žiedadulkėms jautrūs asmenys patiria simptomų paūmėjimą ne tik dėl nuolatinio alergenų poveikio, bet ir galimai ore esančių pagrindinių oro teršalų, aukštos oro temperatūros, griaustinio ar organizmą alinančio oro temperatūros ir santykinio drėgnumo komplekso. Įgyvendinant projektą pirmą kartą moksliniais metodais bus apibrėžtas Lietuvai būdingas alergizuojančių žiedadulkių krūvis ne mažiau nei keturiems augalų taksonams (alksniui, beržui, migliniams ir kiečiui). Nustatytas rodiklis bus pritaikytas plačiam kasdieniniam naudojimui žiedadulkių indekso forma, kuris įgalins asmenį stebėti sveikatą.
Straipsniai
Šukienė, L., Šaulienė, I., Dubakienė, R., Rudzevičienė, O., Daunys, G. (2021). Analysis of allergenic pollen data, focusing on a pollen load threshold statement. Aerobiologia, 37(4), 843-860. https://doi.org/10.1007/s10453-021-09727-2
Sauliene, I., Sukiene, L., Kazlauskiene, V. (2019). The assessment of atmospheric conditions and constituents on allergenic pollen loads in Lithuania. Journal of environmental management, 250, 109469. https://doi.org/10.1016/j.jenvman.2019.109469
Inovatyvi ore pasklidusių žiedadulkių atpažinimo realiame laike ir žiedadulkių prognozių modeliavimo sistema (REALTIME), Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0066. Šiandien žiedadulkėms rinkti naudojami tradiciniai metodai susideda iš biologinių dalelių ore fiksavimo Hirst tipo tūrinėmis gaudyklėmis ir jų charakteristikų nustatymo optiniu mikroskopu. Procedūros imlios laikui, reikalauja ilgų mokymų palinologams ir labai jautrios žmogaus klaidoms, kurių atsiranda dėl nuovargio ar nepatyrimo. Automatizuotas žiedadulkės atpažinimas realiu laiku būtų problemos sprendimas. Nauji biologinių dalelių ore nustatymo metodai remiasi spektrine vaizdų atpažinimo ar lazerinės optikos technologija. Techninė įranga sukurta, bet atpažinimo programinė įranga ir duomenų bazės labai ribotos, kartais jų iš viso nėra.
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslininkų grupės tikslas – sukurti oru plintančių alergeninių žiedadulkių identifikavimo skaitmeninę biblioteką, skirtą matavimams realiu laiku, ir panaudoti duomenis pažangiame žiedadulkių prognozių modelyje. Projekto rezultatas: (1) sukurti originalūs algoritmai, įgalinantys RAPID-E prietaisu atpažinti oro žiedadulkes realiu laiku ir (2) įdiegtas jų naudojimas SILAM modelyje formuojant sklaidos prognozes ir retrospektyvą.
Straipsniai
Daunys, G., Šukienė, L., Vaitkevičius, L., Valiulis, G., Sofiev, M., & Šaulienė, I. (2021). Clustering approach for the analysis of the fluorescent bioaerosol collected by an automatic detector. Plos one, 16(3), e0247284. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0247284
Šaulienė, I., Šukienė, L., Daunys, G., Valiulis, G., & Vaitkevičius, L. (2021). Automatic particle detectors lead to a new generation in plant diversity investigation. Notulae Botanicae Horti Agrobotanici Cluj-Napoca, 49(3), 1-12. https://doi.org/10.15835/nbha49312444
Damialis, A., Gilles, S., Sofiev, M., Sofieva, V., Kolek, F., Bayr, D., … Traidl-Hoffmann, C. &COVID-19 POLLEN Study Grp (2021). Higher airborne pollen concentrations correlated with increased SARS-CoV-2 infection rates, as evidenced from 31 countries across the globe. Proceedings of the National Academy of Sciences, 118(12), e2019034118. https://doi.org/10.1073/pnas.2019034118
Sofiev, M. (2019). On possibilities of assimilation of near-real-time pollen data by atmospheric composition models. Aerobiologia, 35(3), 523-531. https://doi.org/10.1007/s10453-019-09583-1
Šaulienė, I., Šukienė, L., Daunys, G., Valiulis, G., Lankauskas, A., Kokina, I., … & Gavarāne, I. (2019). Detection and microscopy of Alnus glutinosa pollen fluorescence peculiarities. Forests, 10(11), 959. https://doi.org/10.3390/f10110959
Šaulienė, I., Šukienė, L., Daunys, G., Valiulis, G., Vaitkevičius, L., Matavulj, P., … & Sofiev, M. (2019). Automatic pollen recognition with the Rapid-E particle counter: the first-level procedure, experience and next steps. Atmospheric Measurement Techniques, 12(6), 3435-3452. https://doi.org/10.5194/amt-12-3435-2019
Genetinio imlumo sunkiam alerginiam rinitui tyrimas (VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-069 GSSAR) – analizuojant sąveikos alergenas-žmogus principus ir šios sąveikos pokyčius, kylančius dėl mutacijų žmogaus genome, atlikome didelės apimties klinikinių mėginių genotipavimą, sekvenavimą. Panaudoję cheminius-molekulinius-biologinius įrankius, atskleidėme mokslui svarbių žinių. Identifikavome originalius žymenis, kuriuos galima būtų panaudoti aiškinantis sunkią žmonių alerginio rinito formą ir vaistų taikinius bei chemines medžiagas potencialiai tinkamas antialerginių vaistų sintezei.
Straipsniai
Šaulienė, I., Greičiuvienė, J., Šukienė, L., Juškevičiūtė, N., Benner, C., Zinkevičienė, A., Ripatti S., Donner K.,& Kainov, D. (2015). Genetic Loci Associated with Allergic Sensitization in Lithuanians. PloS one, 10(7), e0134188. Šaulienė, I., Kainov, D., Šukienė, L., & Greičiuvienė, J. (2013). Genetic susceptibility for allergic rhinitis in Lithuania. Allergo Journal, 22(7), 486-486.
Šaulienė, I., Šukienė, L., Kainov, D., & Greičiuvienė, J. (2016). The impact of pollen load on quality of life: a questionnaire-based study in Lithuania. Aerobiologia, 32(2), 157-170.
Tvarus Ambrosia artemisiifolia gausos valdymas Europoje (FA1203 SMARTER) yra ambrozijų valdymui skirtas tarpdisciplininis tinklas, apjungiantis įvairius ekspertus: sveikatos apsaugos specialistus, aerobiologus, ekologus, ekonomistus, atmosferos ir žemės ūkio modeliuotojus. Daugiau kaip 120 dalyvių iš 33 šalių dalyvauja SMARTER veikloje.
Straipsniai
Sikoparija, B., Skjøth, C. A., Celenk, S., Testoni, C., Abramidze, T., Kübler, K. A., … & Damialis, A. (2017). Spatial and temporal variations in airborne Ambrosia pollen in Europe. Aerobiologia, 33(2), 181-189.
Health Impacts of airborne Allergen Information Network (HIALINE). Įgyvendintas prof. dr. J. Buters (ZAUM – Alergijų ir aplinkos centras, Miunchenas) vadovaujant 13 partnerių iš 11 šalių. Visose tyrimų vietose Europoje buvo nustatyta, kad alergenų kiekis yra stipriai susijęs su žiedadulkių kiekiu, o tai rodo, kad žiedadulkės yra pagrindinis, jeigu ne vienintelis, analizuotų alergenų šaltinis. Tačiau tuo pačiu parodyta, kad žiedadulkės vienomis dienomis išskiria didesnį alergenų kiekį (aukštesnis alergeniškumo potencialas), negu kitomis.
Straipsniai
Buters JTM, Weichenmeier I, Ochs S, Pusch G, Kreyling W, Boere AJ, Schober W, Behrendt H. The allergen Bet v 1 in fractions of ambient air deviates from birch pollen counts. Allergy 2010; 65:850-858.
Buters, J. T., Thibaudon, M., Smith, M., Kennedy, R., Rantio-Lehtimäki, A., Albertini, R., … & Antunes, C. M. (2012). Release of Bet v 1 from birch pollen from 5 European countries. Results from the HIALINE study. Atmospheric Environment, 55, 496-505.
Buters, J., Prank, M., Sofiev, M., Pusch, G., Albertini, R., Annesi-Maesano, I., … & Celenk, S. (2015). Variation of the group 5 grass pollen allergen content of airborne pollen in relation to geographic location and time in season. Journal of Allergy and Clinical Immunology, 136(1), 87-95.
Galan, C., Antunes, C., Brandao, R., Torres, C., Garcia‐Mozo, H., Caeiro, E., … & Berger, U. (2013). Airborne olive pollen counts are not representative of exposure to the major olive allergen Ole e 1. Allergy, 68(6), 809-812.
Alerginių žiedadulkių formavimosi, išskyrimo, paskirstymo ir poveikio sveikatai įvertinimas Europoje (EUPOL) leido suorganizuoti multidisciplininį forumą, kuris (i) atlieka esamos informacijos kritinę apžvalgą apie Europos alergeninių žiedadulkių duomenų reprezentatyvumą vertinimo ir prognozavimo sistemoms; (ii) identifikuoja turimų žinių nepakankamumo erdves; (iii) padeda koordinuoti tolimesnius tyrimus; (iv) skatina dialogą su vartotojais.
LEK 15/2010 Ambrozijų paplitimas ir invazijos galimybės Lietuvoje bei žiedadulkių sklaida ore. Per pastaruosius 10 metų padažnėjo atvejų, kai oro masės pasiekia Lietuvą atslinkdamos iš teritorijų, kuriose ambrozijos natūralizavosi ir suformavo gausius sąžalynus. Tai leidžia prognozuoti didėjantį dienų, kai ore fiksuojami Lietuvai nebūdingi ambrozijos žiedadulkių kiekiai, skaičių ateityje. Žiedadulkių kilmės analizė atskleidė du potencialius nevietinės ambrozijos žiedadulkių šaltinius Lietuvai. Kai tolimosioms pernašoms susidaro palankios sąlygos žiedadulkės mūsų šalį pasiekia iš šių teritorijų: Ukrainos ir Panonijos/Karpatų baseino. Įvertinus Europos patirtį ir realią situaciją Lietuvoje nustatyta, kad šiuo metu pagrindinė grėsmė dėl kietinės ambrozijos yra žiedadulkių poveikis žmonių sveikatai. Lietuvoje išaugintų kietinių ambrozijų biometriniai rodikliai ir grėsmių, susijusių su ambrozijų plitimu į Lietuvą, analizė parodė, kad kukurūzų pasėlių (ypač iš atvežtinių sėklų) plėtra Lietuvoje gali iššaukti ambrozijų introdukciją, o besikeičiančios klimato sąlygos leis sukurti tvarią populiaciją.
Straipsniai
Šaulienė Ingrida, Veriankaitė Laura. Analysis of High Allergenicity Airborne Pollen Dispersion: Common Ragweed Study Case in Lithuania // Annals of agricultural and Environmental Medicine. Lublin: Publisher Institute of Agricultural Medicine. ISSN 1232-1966. 2012, vol.19, no.3, p. 415-419.
Šaulienė Ingrida, Veriankaitė Laura, Šaulys Audrius. Biometrical Assessment of Ragweed (Ambrosia artemisiifolia L.) // Žemdirbystė=Agriculture. ISSN 1392-3196. 2012, vol.99, Nr.3, p. 319-326
Šaulienė Ingrida; Gudžinskas Zigmantas; Veriankaitė Laura; Malciūtė Aurelija; Leščiauskienė, Vitalija. Distribution of Ambrosia Plants and Airborne Pollen in Lithuania // International Journal of Food, Agriculture & Environment. ISSN 1459-0255. 2011, 9 (2), p. 547-550. Šaulienė Ingrida [et al.] Kietinė ambrozija Lietuvoje (biologija, ekologija, poveikis): metodinė priemonė. 2011. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. 633 Ki-59
Nacionalinių aerobiologinių mokslinių tyrimų infrastruktūra (AEROINFRA). Trijų mokslo institucijų (buvusio Šiaulių universiteto (dabar Vilniaus universiteto Šiaulių akademija), Vilniaus universiteto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro) ir vieno ūkio subjekto (Alergologijos klinikos) tikslas sujungti jėgas, siekiant sukurti nacionalinę tinklinę aerobiologinių mokslinių tyrimų infrastruktūrą (AEROINFRA). Ši infrastruktūra užtikrins terpę vedančiųjų mokslininkų konsolidacijai kompleksiškai spręsti biologinės kilmės aerozolio keliamas disfunkcijas globalios kaitos sąlygomis ir panaudoti infrastruktūros potencialą taikomojo pobūdžio tyrimams, kuriantiems pridėtinę vertę, bei atverti perspektyvą bendradarbiauti su užsienio partneriais.